Naujienos
Narystė Europos Sąjungoje (ES) užtikrina priėjimą prie vieningos prekių ir paslaugų rinkos, turinčios apie pusę milijardo vartotojų. Senąsias Vakarų demokratijas investuotojai pažįsta geriau, tačiau ir palyginti neseniai prie Bendrijos prisijungusios šalys turi, ką jiems pasiūlyti. Varžantis dėl investicijų ypač aktyvi geografiniame Europos centre esanti Lietuva, konkuruojanti ir dėl Elon Musko projektų, ir dėl visiškai naujų plyno lauko investicijų, kurioms siūlo lengvatines mokesčių sąlygas.
2021 metų pabaigoje Lietuvoje, kuri ir taip padengta ypač sparčiu ir galingu internetu, pradėjo veikti ir E. Musko astronautikos bendrovės „SpaceX“ palydovinis internetas „Starlink“. Tai – tarsi vyšnia ant torto pastaraisiais metais, kuomet Lietuvą savo plėtrai pasirinko tokie žinomi vardai, kaip JAV dalių automobilių pramonei gamybos milžinė „Dana Incorporated“, Vokietijos kapitalo automobilių elektronikos komponentų gamintoja „Continental“, tęstinių mokymų kompanija „Metso-Outotec“, krovinių liftų gamintoja „Bar CargoLift“, sveikatos priežiūros produktų gamybos įmonė „Hollister“.
Į plėtrą Lietuvoje investuoja ir Švedijos namų interjero namų milžinė „Ikea“, čia turinti patikimų ilgamečių partnerių tinklą, taip pat tokios įmonės kaip „Mars“, „Thermofisher“, „AQ Wiring Systems“, „Hella“.
Lietuvoje – daug Europos ir JAV
Lietuvos banko duomenimis, sukauptos tiesioginės užsienio investicijos (TUI) šalyje 2020 metais sudarė 23,94 mlrd. eurų ir buvo 16 proc. didesnės negu prieš metus – 2019-aisiais. Iš jų daugiausiai, arba 76 proc., investicijų teko Europos, o 23 proc. – Amerikos investuotojams, tarp pastarųjų neabejotina lydere yra JAV.
Dvi laisvąsias ekonomines zonas (LEZ) Lietuvoje valdančios įmonės „Investment Partner“ vadovas Giedrius Valuckas pastebi, kad šalis gerai išnaudoja ir patogią lokaciją logistikos požiūriu, ir aktyvų institucinį įsitraukimą valstybės lygmeniu konsultuojant bei palaikant šalyje norinčius kurtis verslus.
„Tai, ką gali pasiūlyti Lietuva, yra unikalu. Esame šalis, kuri yra Rytų ir Vakarų sankirtos taškas, taip pat – ypač arti Skandinavijos. Puikios kokybės ir gerai išplėtotas sausumos kelių, geležinkelių tinklas, net keturi tarptautiniai oro uostai, vienas kurių (Šiaulių oro uostas) yra prie pat Šiaulių laisvosios ekonominės zonos, bei ilgametis įdirbis ir gera bendro darbo patirtis tiek su puikiai žinomais dideliais gamintojais, tiek su smulkesnėmis įmonėmis, leidžia mums siūlyti puikų verslo startą. Būdami kompaktiška valstybe visi – nuo sklypų savininkų iki savivaldybių bei valstybės atstovų – esame suinteresuoti, kad verslai pas mus kurtųsi bei pasiūlyti maksimaliai geriausias sąlygas. Ir tai mums sekasi daryti, TUI šalyje nuolat auga“, – sako G. Valuckas.
Būdama ES narė ir priklausydama NATO aljansui Lietuva savo identitetą aiškiai pozicionuoja kaip vakarietišką.
Lietuva – stipri pramonės gamybos bazė
Apdirbamoji pramonė sudaro reikšmingą Lietuvos ekonomikos dalį ir šaliai sukuria daugiau kaip 20 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Dėl patrauklios lokacijos, sparčiai besivystančių gamybinių projektų, aukšto skaitmenizavimo lygio, šalies pramonė nepatyrė nuosmukio 2020 metais, kuomet prasidėjo COVID-19 pandemija. Tuo tarpu šiuos metus planuoja užbaigti 35 proc. augimu.
Lietuvos gamybinės įmonės vis labiau integruojasi į ES vertės grandines – investuodamos į MTEP ir didindamos tiesiogines užsienio investicijas. Gamybos sektorius per pastaruosius 10 metų nepaprastai išaugo. Bene geriausias rodiklis, rodantis, kad Lietuva yra gamybai palanki šalis, yra gamybos sektoriaus dalis BVP, kuri 2021 m. pirmąjį pusmetį siekė 20,5%.
Anksčiau eksploatavusi atominę elektrinę, Lietuva sparčiai persiorientuoja į maksimalų atsinaujinančių energetikos išteklių panaudojimą: jau 25 proc. elektros yra šalyje generuojama iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Visi naujausi projektai atitinka 2030 ES Žaliojo kurso kryptį, o Lietuva turi ambicingus tikslus tapti lyderiaujančia šalimi tvarumo atžvilgiu. Verslo pasaulis nestovi nuošalyje ir nelaukia naujų taisyklių, o padeda skatinti tendenciją. Lietuvoje daug naujų projektų ir tikslų, susijusių su atsinaujinančia energija, žiedine ekonomika ir skaitmeninimu. Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekso (DESi indekso) sukaupti duomenys rodo, kad Lietuva 2020 metais pateko tarp 10 geriausių ES šalių pagal skaitmeninių technologijų integravimą į verslą. Todėl Lietuvos įmonės yra gana įgudusios naudoti skaitmeninius sprendimus, kuriems reikalinga gera skaitmeninė infrastruktūra.
Nuo „Oracle“ ir „Thermo Fisher“, „Continental“ iki „Revolut“ – šios puikiai žinomos inovatyvios įmonės atrado ir sėkmingai naudojasi Lietuvos teikiamas privalumais. Vis dėlto, dideliu greičiu į priekį judantis Vilnius orientuojasi į paslaugų centrus, startuolius, fintech sektorių. Savo ruožtu kompetencijos gamybos srityje telkiamos kitose šalies regionuose ir įdirbis čia yra ilgametis. . Natūralu, kad gamybą stengiamasi išvystyti kituose šalies regionuose, kurie turi ir vietos, ir dar neišnaudoto potencialo parodyti svetingumą verslui. Pavyzdžiui, netoli nuo antro pagal dydį šalies miesto Kauno lengvasvorių plokščių ir įvairių populiarių gaminių iš medienos gamybą plėtoja „Ikea Industry Lietuva“, sukūrusi apie 700 darbo vietų.
Vidurio Lietuva sujungia pagrindines logistikos kryptis – Šiaurė-Pietūs bei Rytai-Vakarai. Čia susikerta pagrindiniai sausumos keliai, geležinkeliai, iki kelių šimtų kilometrų atstumu įsikūrę tarptautiniai oro uostai bei neužšąlantis Klaipėdos jūrų uostas. Kadangi Lietuvoje yra gerai išplėtota gamybos bazė, todėl naujiems investuotojams yra patrauklios ir šalyje jau išvystytos vietos tiekimo grandinės. Žinant, kad visoje Europoje gamybos įmonėms trūksta darbo jėgos, žmogiškojo kapitalo pasiūla vidurio Lietuvoje tampa dar vienu kritiniu privalumu.
Kauno apskričiai priklausantys Kėdainiai turi dar tik pradedančią pildytis laisvąją ekonominę zoną, kurios vieta yra ypač patraukli ir dėl patogios logistikos faktoriaus, ir pasižymi patrauklia darbo rinkos pasiūla, sudaryta ir iš ypač kvalifikuotų, ir mažesnės kvalifikacijos žmogiškųjų išteklių. Nors 2020-ieji tapo pasaulinės koronaviruso COVID-19 pandemijos pradžios ir tam tikros pauzės verslams metais, naujų įmonių Kėdainių rajono savivaldybėje pernai buvo užregistruota daugiausiai nuo 2015 metų.
Lietuvoje tikslingai ne vieną dešimtmetį plėtojama daug įvairių pramonės projektų: nuo automobilių, elektronikos, plastiko, baldų, metalo apdirbimo iki žemės ūkio. Čia turime didelių, pasauliniu mastu veikiančių verslų, Kurie tampa sėkmės istorijomis ir dažniausiai pelno „business excellence“ apdovanojimus savo grupių mastu.
„Kaip Kėdainių LEZ operatoriai didžiuojamės sparčiai įgyvendinamais gamybiniais projektais ir tokiais vardais, kaip Vokietijos kapitalo oro skaidymo gamykla „Linde Gas“, skystųjų trąšų gamykla „Ikar“, didelių ambicijų turinti Ukrainos kapitalo kačių ir šunų maisto gamintoja „Kormotech“, tekstilinį kanapių pluoštą gaminantis „Natūralus pluoštas“ ir kitais. Vien per pastaruosius metus į Kėdainių LEZ buvo pritraukta 60 mln. eurų investicijų bei užimta 40 ha ploto“, – pabrėžia G. Valuckas.
Lietuva bei Kėdainių regionas laukia skirtingo profilio verslų – chemijos, maisto, žemės ūkio, metalo apdirbimo, automobilių bei mechatronikos pramonės atstovų. Turėdami 20 metų patirties, Į mūsų klientų verslo augimą bei stiprinimą esame pasiruošę įsitraukti visapusiškai: nuo darbuotojų pritraukimo, technologinių sprendimų pritaikymo iki verslo optimizacijos ir sinergijos su mūsų verslo tinklu.
Viena naujausių Kėdainių LEZ investicija – savo verslo startui ES pasirinkusi Ukrainos kapitalo bendrovė „Kormotech“ pirmuoju etapu investavo apie 12 mln. eurų ir apie du trečdalius investicijų nukreipė į gamybos procesus maksimaliai automatizuojančią įrangą. COVID-19 akivaizdoje pastarasis projektas buvo suplanuotu laiku įgyvendintas per nuotolį, o savininkas apžiūrėti jau veikiančios gamyklos atskrido privačiu skrydžiu.
„Čia mes gavome tinkamą gamyklos statybai žemės sklypą, inžinerinę infrastruktūrą. Ne mažiau svarbu ir tai, kad nebuvome palikti be dėmesio, atvirkščiai – buvome lydimi skirtinguose įsikūrimo etapuose ir ši pagalba buvo labai vertinga. Ukrainoje užimame apie ketvirtadalį kačių ir šunų maisto rinkos, savo produkcija sėkmingai konkuruojame ir Europos Sąjungoje. Pozityviai nuteikia ir tai, kad ėmėme bendradarbiauti su didžiaisiais Lietuvos prekybos tinklais: jiems gaminame privačiomis etiketėmis žymimą produkciją“, – pasakoja „Kormotech“ vadovas Andriy Berezyuk.
Šalies TUI plėtros agentūra pastebi, kad po pasaulį supurčiusių 2020-ųjų, šie metai pasižymi išaugusiu užklausų kiekiu bei padidėjusiu dėmesiu Lietuvai kaip patraukliai lokacijai, gebančiai užsienio investuotojams pasiūlyti tvirtą ir saugią informacinių technologijų infrastruktūrą, išsilavinusius talentus bei verslo aplinkos lankstumą.
„Ne vienerius metus trukęs darbas leidžia mums naudotis įgytu įdirbiu kaip gerąja praktika, dirbant su savo veiklą norinčiais plėsti investuotojais. Nesame naujokai, ne teoriškai, o praktiškai išmanome verslo poreikius, žinome niuansus, nepaliekame jų be konsultacijų bei pagalbos. Tikimės, kad patikimu partneriu galėsime tapti ir jums – tiems, kam Lietuvos galimybės jau yra žinomos, ir tiems, kas galbūt apie Lietuvą nėra daug girdėjęs“, – sako G. Valuckas.